Turinys
Sezoninis afektinis sutrikimas yra depresijos tipas, atsirandantis žiemos laikotarpiu ir sukeliantis tokius simptomus kaip liūdesys, per didelis miegas, padidėjęs apetitas ir sunku susikaupti.
Šis sutrikimas labiau pasitaiko žmonėms, gyvenantiems ilgą laiką žiemą, o simptomai palengvėja keičiantis sezonui ir didėjant saulės spindulių kiekiui.
Tačiau kai simptomai yra labai nemalonūs, būtina kreiptis į psichiatrą, kuris gali nurodyti kai kurias gydymo rūšis, tokias kaip fototerapija, vaistai, psichoterapija ir natūralus gydymas.
Pagrindiniai simptomai
Sezoninio afektinio sutrikimo simptomai yra labai panašūs į depresijos simptomus, didelis skirtumas yra tas, kad jie dažniausiai pasireiškia žiemą ir gali būti:
- Liūdesys;
- Dirglumas;
- Nerimas;
- Sunku susikaupti;
- Per didelis nuovargis;
- Per daug miego;
- Padidėjęs apetitas;
- Kaltės jausmai;
- Sumažėjęs libido;
- Sumažėjęs susidomėjimas laisvalaikiu.
Simptomai kiekvienam žmogui skiriasi ir linkę mažėti pasibaigus žiemai ir padidėjus saulės spindulių poveikiui, tačiau, jei simptomai yra labai intensyvūs, būtina kreiptis į psichiatrą, kuris nurodytų tinkamiausią gydymą.
Be to, kai kuriais atvejais simptomai gali tęstis net ir atėjus vasarai, todėl reikia stebėti psichiatrą, kuris įvertins bendros depresijos buvimą. Pažiūrėkite, kas gali sukelti depresiją.
Galimos priežastys
Pagrindinės sezoninio afektinio sutrikimo atsiradimo priežastys yra susijusios su organizmo medžiagų, susijusių su nuotaika ir miegu, pavyzdžiui, serotonino ir melatonino, sumažėjimu. Šių medžiagų yra tendencija mažėti laikotarpiais, kai dienos būna trumpesnės, todėl saulės spindulių būna mažiau.
Tačiau organizmas taip pat gamina vitaminą D veikiamas saulės spindulių, todėl kita su sezoniniu afektiniu sutrikimu susijusi priežastis yra ta, kad žiemą yra mažiau saulės spindulių, o vitamino D kiekis organizme sumažėja, todėl daugiau miego ir jausmo. per didelis nuovargis.
Be to, kai kurie rizikos veiksniai gali būti susiję su sezoninio afektinio sutrikimo atsiradimu, pavyzdžiui, žmonės, gyvenantys tamsesnėse ir šaltesnėse vietose, dirbantys uždaresnėse ir tamsiose vietose ir turintys asmeninę ar šeimos depresiją.
Kaip atliekamas gydymas
Kai kurie gydymo būdai gali būti naudojami sezoniniam afektiniam sutrikimui, pavyzdžiui:
1. Fototerapija
Fototerapija yra gydymo rūšis, kurią sudaro ryškios šviesos naudojimas asmeniui kaip saulės spindulių pakaitalas. Šio tipo gydymas yra labai rekomenduojamas ir kartais turi būti vartojamas kartu su vaistais.
Jis atliekamas ligoninėse ir specializuotose klinikose, kur asmuo sėdi ar guli, į odą patekęs ryškios šviesos, 20–60 minučių, atsižvelgiant į šviesos stiprumą, o gydymo laikas priklauso nuo gydytojo nurodymų. Sužinokite daugiau apie tai, kaip daroma fototerapija.
Tačiau galima pastebėti tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, akių dirginimą, neramumą ir galvos skausmą, todėl svarbu visada kreiptis į gydytoją.
2. Psichoterapija
Psichoterapija, ypač rūšis, vadinama kognityvinės ir elgesio terapija (CBT), gali padėti gydyti sezoninį afektinį sutrikimą. Tokio tipo terapiją atlieka psichologas, kurio metu dėmesys skiriamas nuotaikos ir elgesio ugdymui ir yra padedantis asmeniui suprasti ir valdyti savo emocijas įvairiose situacijose.
Psichoterapijos užsiėmimai gali būti atliekami atskirai arba grupėmis, atsižvelgiant į psichologo indikaciją, ir refleksijos pratimai gali padėti nustatyti neigiamus jausmus, o kvėpavimo pratimai - atsipalaidavimui skatinti.
3. Vaistai
Gydytojas gali nurodyti kai kuriuos vaistus sezoniniams afektiniams sutrikimams gydyti, pavyzdžiui, antidepresantus. Kai kurie antidepresantai, tokie kaip bupropionas, padidina serotonino kiekį smegenyse, taip sumažinant tokius simptomus kaip liūdesys ir per didelis nuovargis.
Be to, gydytojas gali paskirti papildą vitaminu D, kad sureguliuotų šio vitamino kiekį kraujyje, jo kiekis priklausys nuo kiekvieno žmogaus.
4. Natūralus gydymas
Natūralus gydymas naudojamas kartu su kitais gydymo būdais ir gali pagerinti sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Taigi būtina imtis naminių priemonių, pavyzdžiui, dieną laikyti langus, žaliuzes ir užuolaidas, taip pat sėdėti šalia lango, kad jie liestųsi su saulės spinduliais.
Šio tipo sutrikimams gydyti taip pat yra naminių vaistų, tokių kaip jonažolė, rodiola ar kava-kava arbata. Šių ekstraktų taip pat galima rasti mišiniuose su kapsulėmis, todėl jų dozavimą visada turėtų rekomenduoti gydytojas arba žolininkas.
Be to, svarbu užsiimti veikla lauke, pavyzdžiui, žygiais pėsčiomis, ir palaikyti sveiką bei subalansuotą mitybą, kurioje gausu vitamino D. Atraskite pagrindinius maisto produktus, kuriuose yra vitamino D