Turinys
Žagsulys yra diafragmos ir krūtinės raumenų spazmas, tačiau kai jis tampa pastovus, tai gali reikšti tam tikrą frenikos ir makšties nervų dirginimą, kuris inervuoja diafragmą dėl tokių situacijų kaip refliuksas, alkoholinių ar gazuotų gėrimų vartojimas, taip pat pavyzdžiui, greitas kvėpavimas.
Dažniausiai žagsėjimas yra nekenksmingas ir praeina per kelias minutes arba su dirgikliais, pvz., Sulaikant kvėpavimą, pūtus, geriant šaltą vandenį ar skalaujant gurkšnį, tačiau nuolatinėms žagsulims būdingi keli žagsėjimo epizodai dienos metu. , kelias dienas iš eilės. Žr. 5 naminius būdus sustabdyti žagsėjimą.
Kai žagsėjimas tampa pastovus, svarbu ištirti priežastį, nes gali būti keletas svarbių neurologinių pokyčių, virškinimo trakto ar kvėpavimo takų pažeidimų, todėl reikalingas medicininis įvertinimas, kad būtų galima geriau nustatyti priežastį ir nurodyti tinkamą gydymą.
Kas tai gali būti
Pagrindinės nuolatinio žagsėjimo priežastys:
- Besaikis gazuotų gėrimų, tokių kaip gaivieji gėrimai, ir alkoholinių gėrimų vartojimas;
- Pernelyg didelis maisto produktų, kurie gali padidinti dujų gamybą, išplėsti skrandį, pavyzdžiui, kopūstai, brokoliai, žirniai ir rudieji ryžiai, vartojimas - Pažiūrėkite, kurie maisto produktai sukelia dujas;
- Virškinimo trakto ligos, tokios kaip ezofagitas, gastroenteritas ir refliuksas, daugiausia susijusios su skrandžio turinio grįžimu į skrandį ir į burną, sukeliančios skausmą, uždegimą ir žagsėjimą. Sužinokite, kaip nustatyti ir gydyti gastroezofaginį refliuksą;
- Kvėpavimo sistemos pokyčiai, atsirandantys dėl tokių ligų kaip pneumonija, ar padidėjusio kvėpavimo dažnio po sunkių fizinių pratimų, pavyzdžiui, sumažinant CO2 koncentraciją kraujyje;
- Elektrolitiniai pokyčiai, tai yra, kalcio, kalio ir natrio koncentracijos pokyčiai organizme;
- Neurologinės ligos, kurios gali pakeisti kvėpavimo raumenų kontrolę, pavyzdžiui, smegenų navikas ir išsėtinė sklerozė.
Be to, po chirurginių krūtinės ar pilvo procedūrų gali atsirasti nuolatinis žagsėjimas, nes tai gali sukelti tam tikrą stimuliaciją ar dirginimą diafragmos srityje. Šios priežastys yra glaudžiai susijusios su žagsuliu, tačiau dar nėra žinoma, kas iš tikrųjų sukelia šiuos spazmus. Sužinokite apie kitas žagsėjimo priežastis.
Ką daryti
Kai žagsėjimas yra pastovus, nesustokite natūraliai arba taikydami makšties nervą stimuliuojančius ir padidinantį CO2 kiekį kraujyje metodus, pavyzdžiui, ką nors pūsdami, gerdami šaltą vandenį, kelias sekundes sulaikydami kvėpavimą ar kvėpuodami į popierinį maišelį. Pavyzdžiui, norint kreiptis į galimas priežastis, būtina kreiptis į gydytoją.
Taigi žagsėjimas, kuris trunka ilgiau nei 48 valandas, turėtų būti tiriamas, pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgeno spindulius, kraujo tyrimus, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, bronchoskopiją ar endoskopiją. Tada, nustatęs priežastis, gydytojas nurodo tinkamą gydymą, kuris gali apimti antibiotikų, skrandžio apsauginių priemonių vartojimą ar, pavyzdžiui, dietos pakeitimus, atsižvelgiant į priežastis.
Nuolatinė žagsulys kūdikiui
Kūdikių žagsėjimas yra dažna situacija, nes šiuo laikotarpiu jūsų krūtinės raumenys ir diafragma vis dar vystosi ir adaptuojasi, o įprasta, kad po žindymo skrandis prisipildo oro. Taigi žagsėjimas paprastai nesukelia susirūpinimo, todėl rekomenduojama imtis kai kurių priemonių, kurios padėtų judėti greičiau, pavyzdžiui, pakelti kūdikį ar jį išpūsti. Peržiūrėkite kitus patarimus, ką daryti, kad sustabdytumėte kūdikio žagsėjimą.
Tačiau jei žagsėjimas trunka ilgiau nei 24 valandas arba sutrinka maitinimas, žindymas ar miegas, svarbu kreiptis į pediatrą, nes tai gali būti kažkas rimtesnio, pavyzdžiui, infekcijos ar uždegimai.