Turinys
Dakriocitai atitinka raudonųjų kraujo kūnelių formos pasikeitimą, kai šios ląstelės įgyja formą, panašią į lašą ar ašarą, todėl ji taip pat vadinama raudonuoju kraujo kūneliu. Šis raudonųjų kraujo kūnelių pokytis yra ligų, kurios daugiausia veikia kaulų čiulpus, kaip ir mielofibrozės atveju, pasekmė, tačiau taip pat gali atsirasti dėl genetinių pokyčių arba susijusios su blužniu.
Cirkuliuojančių dakriocitų buvimas vadinamas dakriocitoze, nesukelia simptomų ir neturi specialaus gydymo, nustatomas tik atliekant kraujo tyrimą. Simptomai, kuriuos gali turėti asmuo, yra susiję su liga, kuria jis serga ir dėl kurios atsiranda raudonųjų ląstelių struktūriniai pokyčiai, kuriuos svarbu įvertinti bendrosios praktikos gydytojui arba hematologui.
Pagrindinės dakriocitų priežastys
Dakriocitų išvaizda nesukelia jokių požymių ar simptomų, jie tikrinami tik atliekant kraujo tyrimą tuo metu, kai skaitoma skaidrė, rodanti, kad raudonųjų kraujo kūnelių forma yra kitokia nei įprasta, kas nurodyta ataskaitoje.
Dakriocitų išvaizda dažniausiai yra susijusi su kaulų čiulpų pokyčiais, kurie yra atsakingi už ląstelių gamybą kraujyje. Taigi pagrindinės dakriocitozės priežastys yra šios:
1. Mielofibrozė
Mielofibrozė yra liga, kuriai būdingi neoplastiniai kaulų čiulpų pokyčiai, dėl kurių kamieninės ląstelės skatina kolageno pertekliaus gamybą, todėl kaulų čiulpuose susidaro fibrozė, trukdanti kraujo ląstelių gamybai. Taigi dėl kaulų čiulpų pokyčių galima pamatyti cirkuliuojančius dakriocitus, be to, gali būti padidėjusi blužnis ir anemijos požymiai bei simptomai.
Pradinė mielofibrozės diagnozė nustatoma atlikus bendrą kraujo tyrimą ir, remiantis pokyčių identifikavimu, gali prireikti atlikti molekulinį tyrimą JAK 2 V617F mutacijai, kaulų čiulpų biopsijai ir mielogramai nustatyti, siekiant patikrinti, kaip kraujo ląstelės. Supraskite, kaip atliekama mielograma.
Ką daryti: mielofibrozės gydymą turėtų rekomenduoti gydytojas, atsižvelgdamas į asmens požymius ir simptomus bei kaulų čiulpų būklę. Daugeliu atvejų gydytojas gali rekomenduoti vartoti JAK 2 inhibitorius, užkirsti kelią ligos progresavimui ir palengvinti simptomus, tačiau kitais atvejais gali būti rekomenduojama persodinti kamienines ląsteles.
2. Talasemijos
Talasemija yra hematologinė liga, kuriai būdingi genetiniai pokyčiai, lemiantys hemoglobino sintezės proceso defektus, kurie gali sutrikdyti raudonųjų kraujo kūnelių formą, nes šią ląstelę sudaro hemoglobinas ir galima pastebėti dakriocitų buvimą.
Be to, dėl hemoglobino susidarymo pakitimų sutrinka deguonies pernaša į kūno organus ir audinius, todėl atsiranda tokių simptomų kaip didelis nuovargis, dirglumas, sumažėjusi imuninė sistema ir blogas apetitas. .
Ką daryti: svarbu, kad gydytojas nustatytų talasemijos tipą, kurį asmuo turi nurodyti tinkamiausią gydymą, paprastai vartodamas geležies papildus ir atlikdamas kraujo perpylimą. Supraskite, kaip atliekamas talasemija.
3. Hemolizinė anemija
Esant hemolizinei anemijai, raudonuosius kraujo kūnelius sunaikina pati imuninė sistema, todėl kaulų čiulpai gamina daugiau kraujo ląstelių ir išleidžia jas į kraujotaką. Raudonieji kraujo kūneliai su struktūriniais pokyčiais, įskaitant dakriocitus, ir nesubrendę raudonieji kraujo kūneliai, kurie vadinami retikulocitų.
Ką daryti: Hemolizinė anemija ne visada išgydoma, tačiau ją galima suvaldyti vartojant vaistus, kuriuos turėtų rekomenduoti gydytojas, pavyzdžiui, kortikosteroidus ir imunosupresantus, pavyzdžiui, imuninei sistemai reguliuoti. Sunkesniais atvejais gali būti nurodytas blužnies pašalinimas, nes blužnis yra organas, kuriame sunaikinami raudonieji kraujo kūneliai. Taigi, pašalinus šį organą, galima sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimo greitį ir skatinti jų pastovumą kraujotakoje.
Sužinokite daugiau apie hemolizinę anemiją.
4. Splenektomizuoti žmonės
Splenektomizuoti žmonės yra tie, kuriems teko atlikti operaciją, kad pašalintų blužnį, taigi, be senesnių raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimo, taip pat nėra naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybos, nes tai taip pat yra viena iš jų funkcijų. Tai gali sukelti tam tikrą kaulų čiulpų „perkrovą“, kad pagamintų raudonųjų kraujo kūnelių pakaktų tinkamai organizmo veiklai, o tai gali sukelti dakriocitų atsiradimą.
Ką daryti: šiais atvejais svarbu atlikti medicininę stebėseną, siekiant patikrinti, kaip organizmas reaguoja, kai nėra šio organo.
Pažiūrėkite, kada nurodomas blužnies pašalinimas.