Turinys
Psichikos sutrikimai yra proto funkcionavimo sutrikimai, galintys pasireikšti bet kam ir bet kokiame amžiuje bei dažniausiai sukelti kompleksinių centrinės nervų sistemos pokyčių.
Yra keli psichikos sutrikimų tipai, kurie skirstomi į tipus, o kai kurie iš jų dažniausiai būna susiję, pavyzdžiui, su nerimu, depresija, dieta, asmenybe ar judesiais. Toliau kalbėsime apie pagrindinius psichikos sutrikimus populiacijoje, o pabaigoje pateikiamas visas kitų esamų tipų sąrašas.
1. Nerimas
Nerimo sutrikimai yra labai dažni, jie pasireiškia maždaug 1 iš 4 žmonių, kurie eina pas gydytoją. Jiems būdingas diskomforto, įtampos, baimės ar blogo jausmo jausmas, kuris yra labai nemalonus ir dažniausiai kyla iš pavojaus ar kažko nežinomo.
Dažniausios nerimo formos yra apibendrintas nerimas, panikos sindromas ir fobijos, jie yra labai kenksmingi tiek paveikti asmens socialinį ir emocinį gyvenimą, tiek sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, šaltas prakaitas, drebulys, nerimas. pvz., oras, uždusimo jausmas, dilgčiojimas ar šaltkrėtis bei didesnė rizika susirgti depresija ar priklausomybe nuo alkoholio ir vaistų.
Ką daryti: Be psichiatro, kuris kai kuriais atvejais gali nurodyti, kad vartojami simptomus palengvinantys vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai ar anksiolitikai, rekomenduojama psichoterapija pas psichologą. Tai taip pat orientuota į fizinį aktyvumą, be to, gali būti naudingos investicijos į natūralius metodus ar laisvalaikio užsiėmimus, pavyzdžiui, meditaciją, šokius ar jogą. Sužinokite daugiau apie nerimo gydymo būdus.
2. Depresija
Apie 15% žmonių tam tikru gyvenimo momentu patiria depresiją. Depresija apibrėžiama kaip prislėgtos nuotaikos būsena, kuri tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, su liūdesiu ir prarandamu susidomėjimu ar malonumu užsiimti veikla. Ją gali lydėti tokie požymiai ir simptomai kaip dirglumas, nemiga ar per didelis miegas, apatija, svorio kritimas svorio padidėjimas, energijos trūkumas ar, pavyzdžiui, sunku susikaupti. Suprask, kaip sužinoti, ar tai liūdesys, ar depresija.
Ką daryti: norint gydyti depresiją, nurodoma tolesnė pas psichiatrą, kuris nurodys gydymą pagal būklės sunkumą ir pateiktus simptomus. Pagrindinis būdas gydyti depresiją yra psichoterapijos derinys su psichologu ir psichiatro paskirtų antidepresantų vartojimas, įskaitant, pavyzdžiui, sertraliną, amitriptiliną ar venlafaksiną.
3. Šizofrenija
Šizofrenija yra pagrindinis psichozinis sutrikimas, apibūdinamas kaip sindromas, sukeliantis kalbos, mąstymo, suvokimo, socialinės veiklos, meilės ir valios sutrikimus. Tai labiau būdinga jauniems žmonėms, vėlyviems paaugliams, nors gali pasireikšti ir kitame amžiuje, o kai kurie iš labiausiai paplitusių požymių ir simptomų yra haliucinacijos, elgesio pokyčiai, kliedesiai, neorganizuotas mąstymas, judėjimo pokyčiai ar paviršinis poveikis, pvz. .
Nors šizofrenijos priežastis nėra tiksliai žinoma, žinoma, kad ji susijusi su genetiniais pokyčiais, sukeliančiais smegenų neuromediatorių sistemų defektus, ir kad ji gali būti paveldima. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai šizofrenijos tipai ir kaip tai patvirtinti.
Ką daryti: būtina atlikti psichiatrinę stebėjimą, kuris parodytų antipsichozinių vaistų, pavyzdžiui, risperidono, kvetiapino, klozapino ir olanzapino, vartojimą. Be to, norint, kad gydymas būtų visiškai veiksmingas, būtina orientacija į šeimą ir tolesni veiksmai su kitais sveikatos specialistais, pavyzdžiui, psichologija, ergoterapija ir mityba.
4. Valgymo sutrikimai
Nervinei anoreksijai būdingas tyčinis svorio kritimas, kurį sukelia atsisakymas valgyti, iškreiptas įvaizdis ir baimė priaugti svorio. Kita vertus, bulimija susideda iš valgymo dideliu kiekiu maisto ir tada bandant pašalinti kalorijas kenksmingais būdais, pavyzdžiui, sukeliant vėmimą, vartojant vidurius, intensyvius fizinius pratimus ar ilgai nevalgius.
Valgymo sutrikimai dažnesni jauniems žmonėms, ir tai vis dažniau pasitaiko dėl estetinio įvertinimo kultūros. Nors anoreksija ir bulimija yra labiausiai žinomi valgymo sutrikimai, kitos problemos, susijusios su valgymu, yra ortoreksija, kuri yra pernelyg didelis rūpestis valgant sveiką maistą, „Vigorexia“, kuri yra manija dėl raumeningo kūno, arba, pavyzdžiui, besaikis valgymas. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai valgymo sutrikimai.
Ką daryti: valgymo sutrikimams išgydyti nėra paprasto gydymo, reikalaujančio psichiatrinio, psichologinio ir mitybinio gydymo, o vaistai paprastai nurodomi tik susijusių ligų, tokių kaip nerimas ar depresija, atvejais. Palaikymo ir konsultavimo grupės gali būti geri būdai papildyti gydymą ir pasiekti gerų rezultatų.
5. Potrauminis stresas
Potrauminis stresas yra nerimas, atsirandantis patekus į kokią nors trauminę situaciją, pavyzdžiui, užpuolimą, mirties grėsmę ar artimojo netektį. Paprastai nukentėjęs asmuo atkakliai išgyvena tai, kas nutiko, prisiminimais ar sapnais ir kelia didelį nerimą bei psichologinį išgyvenimą. Patikrinkite, kaip sužinoti, ar tai potrauminis stresas.
Ką daryti: gydymas atliekamas taikant psichoterapiją, kai psichologas bando padėti suprasti, kokie įvykiai sukelia nevalingas baimes ir kaip jie gali išlaisvinti trauminius šių įvykių prisiminimus. Pvz., Asmens, tapusio banko apiplėšimo auka, atveju psichoterapija gali leisti pakeisti įvykio suvokimą. Taigi žmogus pradeda suprasti, kad neracionali baimė, jog jis jaučia, jog įėjęs į banką visada bus užpultas, nėra reali. Tačiau kai kuriais atvejais taip pat gali tekti kreiptis į psichiatrą, kuris rekomenduotų simptomams palengvinti vartoti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar anksiolitikai.
5. Apibendrinimas
Somatizacija yra sutrikimas, kai asmuo turi daugybę fizinių nusiskundimų, susijusių su skirtingais kūno organais, tačiau kuris nėra paaiškinamas jokiais klinikiniais pokyčiais. Paprastai tai yra žmonės, kurie nuolat kreipiasi į gydytoją su daugybe skundų, o atliekant medicininį vertinimą, fizinį tyrimą ir egzaminus nieko neaptinkama.
Daugeliu atvejų žmonėms, turintiems somatizacijos sutrikimų, be to, kad jie yra impulsyvūs, pasireiškia nerimas ir nuotaika. Kai be jausmo žmogus ateina imituoti ar tyčia sukelti simptomus, liga vadinama faktiniu sutrikimu.
Ką daryti: būtina psichiatrinė ir psichologinė stebėsena, kad asmuo galėtų palengvinti simptomus. Kai kuriais atvejais gali prireikti tokių vaistų kaip antidepresantai ar anksiolitikai. Sužinokite daugiau apie somatizaciją ir psichosomatines ligas.
6. Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas yra psichinė liga, sukelianti nenuspėjamus nuotaikos svyravimus, pradedant depresija, kuri susideda iš liūdesio ir nevilties, iki manijos, impulsyvumo ir pernelyg ekstravertiškos savybės.
Ką daryti: gydymas paprastai atliekamas nuotaiką stabilizuojančiais vaistais, tokiais kaip ličio karbonatas, kuriuos turėtų rekomenduoti psichiatras. Suprasti, kaip atpažinti ir gydyti šią ligą.
7. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Šis sutrikimas, dar žinomas kaip OKS, sukelia obsesines ir kompulsines mintis, kurios kenkia žmogaus kasdieninei veiklai, pavyzdžiui, perdėti valant, apsėsti rankų plovimu, simetrijos poreikiu ar impulsyvumu kaupti daiktus, pavyzdžiui.
Ką daryti: obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymui vadovaujasi psichiatras, taip pat rekomenduojama vartoti antidepresantus, tokius kaip klomipraminas, paroksetinas, fluoksetinas ar sertralinas, taip pat rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija. Sužinokite daugiau apie tai, kaip nustatyti ir gydyti šią ligą.
Kiti psichikos sutrikimai
Remiantis psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-5), pagrindinių sąraše yra:
- Psichoziniai sutrikimai, tokie kaip šizofrenija ar kliedesio sutrikimas;
- Asmenybės sutrikimai, pavyzdžiui, paranojiški, antisocialūs, ribiniai, histrioniniai ar narciziški;
- Su narkotikų vartojimu susiję sutrikimai, pavyzdžiui, neteisėti narkotikai, alkoholis, vaistai ar cigaretės;
- Neurokognityviniai sutrikimai, tokie kaip kliedesys, Alzheimerio liga ar kitos demencijos;
- Neurologinio vystymosi sutrikimai, tokie kaip intelekto sutrikimai, bendravimo sutrikimai, autizmas, dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas ar judėjimo sutrikimai;
- Disociacinis sutrikimas, toks kaip depersonalizacijos / derealizacijos sutrikimas arba disociacinė amnezija;
- Trikdantys, impulsų kontrolės ir elgesio sutrikimai, pvz., Kleptomanija, piromanija ar sprogstamasis sutrikimas;
- Seksualinės funkcijos sutrikimai, tokie kaip priešlaikinė ar uždelsta ejakuliacija;
- Miego ir budrumo sutrikimas, toks kaip nemiga, hipersolencija ar narkolepsija;
- Pašalinimo sutrikimas, pvz., Šlapimo ar išmatų nelaikymas;
- Parafiliniai sutrikimai, susiję su seksualiniu potraukiu;
- Judėjimo sutrikimai, susiję su narkotikų poveikiu.
Taip pat yra keletas kitų sutrikimų rūšių, pavyzdžiui, susijusių su socialinėmis, švietimo, profesinėmis ar ekonominėmis problemomis.