Turinys
Baimė yra pagrindinė emocija, leidžianti žmonėms ir gyvūnams išvengti pavojingų situacijų. Tačiau kai baimė yra perdėta, nuolatinė ir neracionali, ji laikoma fobija, dėl kurios žmogus pabėga nuo ją sukėlusios situacijos, sukeldamas tokius nemalonius jausmus kaip nerimas, raumenų įtampa, drebulys, paraudimas, blyškumas, prakaitavimas, tachikardija ir panika.
Yra keletas fobijų rūšių, kurias galima išspręsti ir gydyti psichoterapijos seansais arba naudojant specialius vaistus.
1. Tripofobija
Trifofobija, dar vadinama skylių baime, atsiranda tada, kai jaučiate nemalonius pojūčius, niežulį, drebulį, dilgčiojimą ir atstūmimą, kai liečiate daiktus ar vaizdus, kurių skylės ar raštai yra netaisyklingi, pvz., Korius, skylutes odoje, medieną , pavyzdžiui, augalai ar kempinės. Sunkesniais atvejais šis kontaktas gali sukelti pykinimą, pagreitinti širdies ritmą ir netgi sukelti panikos priepuolį.
Remiantis naujausiais tyrimais, taip yra todėl, kad tripofobija sergantys žmonės nesąmoningai susieja minėtus modelius ir galimą pavojaus situaciją, o baimė dažniausiai kyla iš gamtos sukurtų modelių. Pajutimas atsirado dėl to, kad skylės yra panašios į kirminus, sukeliančius odos ligas, arba su nuodingų gyvūnų oda. Pažiūrėkite, kaip gydoma tripofobija.
2. Agorafobija
Agorafobijai būdinga baimė likti atvirose ar uždarose erdvėse, naudotis viešuoju transportu, stovėti eilėje ar stovėti minioje ar net palikti namus vieną. Šiose situacijose arba galvodami apie jas, agorafobija sergantys žmonės patiria nerimą, paniką arba turi kitų neįgalių ar nepatogių simptomų.
Asmuo, kuris bijo šių situacijų, jų vengia arba su jomis susiduria su dideliu baimiu ir nerimu, reikalaujantis įmonės buvimo, kad be baimės juos palaikytų. Tokiais atvejais asmuo nuolat rūpinasi panikos priepuoliais, praranda kontrolę viešumoje ar nutinka kažkas, dėl ko jam kyla pavojus. Sužinokite daugiau apie agorafobiją.
Šios fobijos nereikėtų painioti su socialine fobija, kai baimė kyla dėl asmens nesugebėjimo bendrauti su kitais.
3. Socialinė fobija
Socialinei fobijai arba socialinio nerimo sutrikimui būdinga perdėta baimė bendrauti su kitais žmonėmis, kuri gali labai sąlygoti socialinį gyvenimą ir sukelti depresines būsenas. Socialinę fobiją turintis asmuo jaučia didelį nerimą tokiose situacijose, kaip, pavyzdžiui, valgymas viešose vietose, lankymasis sausakimšose vietose, einant į vakarėlį ar darbo pokalbį.
Paprastai šie žmonės jaučiasi nepilnaverčiai, menkai save vertina, bijo būti užpulti ar sugėdinti kitų žmonių ir tikriausiai praeityje patyrė traumuojančių išgyvenimų, tokių kaip patyčios, agresija, arba juos labai slėgė tėvai ar mokytojai.
Dažniausi socialinės fobijos simptomai yra nerimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, pasunkėjęs kvėpavimas, prakaitavimas, paraudęs veidas, drebančios rankos, burnos džiūvimas, sunku kalbėti, mikčiojimas ir nesaugumas. Be to, žmogui taip pat labai rūpi jų pasirodymas ar tai, ką jis galėtų apie juos galvoti. Socialinę fobiją galima išgydyti, jei gydymas atliekamas tinkamai. Sužinokite daugiau apie socialinio nerimo sutrikimą.
4. Klaustrofobija
Klaustrofobija yra psichologinio sutrikimo rūšis, kai asmuo bijo būti uždarose vietose, pavyzdžiui, liftuose, labai sausakimšuose autobusuose ar mažose patalpose.
Šios fobijos priežastys gali būti paveldimos arba susijusios su traumuojančiu epizodu vaikystėje, kai vaikas buvo uždarytas, pavyzdžiui, kambaryje ar lifte.
Klaustrofobija sergantys žmonės mano, kad jų esanti erdvė mažėja, todėl atsiranda nerimo simptomų, tokių kaip didelis prakaitavimas, burnos džiūvimas ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Sužinokite daugiau apie šio tipo fobiją.
5. Arachnofobija
Arachnofobija, taip pat žinoma kaip voro baimė, yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų, ir tai atsitinka, kai asmuo turi perdėtą baimę būti šalia voragyvių, dėl ko jie praranda kontrolę, taip pat gali svaigti galva, padažnėti širdies ritmas, krūtinės skausmas, dusulys, drebulys, per didelis prakaitavimas, mintys apie mirtį ir pykinimas.
Arachnofobijos priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad tai gali būti evoliucinis atsakas, nes nuodingiausi vorai sukelia infekcijas ir ligas. Taigi vorų baimė yra savotiškas nesąmoningas organizmo gynybos mechanizmas, kad neįkąstų.
Taigi arachnofobijos priežastys gali būti paveldimos arba susijusios su baime būti įkandamiems ir mirštantiems ar matantiems kitus tą patį elgesį turinčius žmones ar net dėl trauminių išgyvenimų, kuriuos praeityje patyrė vorai.
6. Kulofobija
Kulofobijai būdinga iracionali klounų baimė, kai žmogus jaučiasi traumuotas dėl savo regėjimo ar tiesiog įsivaizduoja savo įvaizdį.
Manoma, kad klounų baimė gali prasidėti dar vaikystėje, nes vaikai labai reaguoja į nepažįstamus žmones arba dėl nemalonaus epizodo, kuris galėjo nutikti klounams. Be to, paprastas nežinomybės faktas - nežinojimas, kas slypi už kaukės, sukelia baimę ir nesaugumą. Kita šios fobijos priežastis gali būti tai, kaip blogi klounai yra atstovaujami, pavyzdžiui, televizijoje ar kine.
Nors klounai daugeliui atrodo kaip nekenksmingas žaidimas, klounai sukelia kulofobijos simptomus, tokius kaip didelis prakaitavimas, pykinimas, greitas širdies plakimas, greitas kvėpavimas, verksmas, šaukimas ir dirginimas.
7. Akrofobija
Akrofobija arba aukščio baimė susideda iš perdėtos ir neracionalios aukštų vietų, pavyzdžiui, aukštų pastatų tiltų ar balkonų, baimės, ypač kai nėra apsaugos.
Šią fobiją gali sukelti praeityje patirtos traumos, perdėtos tėvų ar senelių reakcijos, kai vaikas buvo tam tikro ūgio vietose, arba tiesiog išgyvenimo instinktas.
Be kitų fobijos tipų simptomų, tokių kaip per didelis prakaitavimas, drebulys, dusulys ir padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, dažniausiai šios rūšies fobija yra nesugebėjimas pasitikėti savo pusiausvyra, nuolatiniai bandymai kažko laikytis, verkimas rėkia.
Sukūrė: „Tua Saúde“ redakcijos komanda