Turinys
„Valsalva“ manevras yra technika, kurios metu sulaikote kvėpavimą, laikydami nosį pirštais, tada reikia išstumti orą, darant spaudimą. Šį manevrą galima atlikti lengvai, tačiau žmonės, turintys akių spaudimą ir turintys problemų dėl tinklainės, neturėtų atlikti tokio tipo bandymų. Kai kuriais atvejais šio manevro gali prireikti apžiūrint širdį, siekiant įvertinti širdies nepakankamumą ar širdies ūžesius.
Šis manevras yra plačiai naudojamas tais atvejais, kai ausies kamštis yra palengvintas, nes tai palengvina oro nutekėjimą per ausis, palengvina užsikimšimo jausmą. Jis taip pat gali būti naudojamas norint pakeisti širdies problemas, pavyzdžiui, skilvelinę tachikardiją, nes tai atsipalaidavęs širdyje, padėdamas sureguliuoti širdies plakimą. Sužinokite daugiau apie skilvelių tachikardiją ir kaip ją gydyti.
Kam tai
„Valsalva“ manevras yra bandymas, atliekamas naudojant slėgį, kurį sukelia sulaikytas kvėpavimas ir priverčia orą išeiti, ir jis gali būti naudojamas keliose situacijose, tokiose kaip:
- Įvertinti širdies nepakankamumo atsiradimą;
- Širdies ūžesio identifikavimas;
- Atvirkštinės širdies aritmijos;
- Aptikti kraujavimo taškus po skydliaukės operacijos;
- Pagalbinė varikocelės ir išvaržų diagnostika.
Šio manevro metu naudojama technika gali padėti neužkimšti ausies tais atvejais, kai jaučiamas užsikimšimas skrydžio metu, ypač kilimo ar nusileidimo metu. Norint diagnozuoti sveikatos problemas, šį manevrą reikia atlikti tik laboratorijoje, atliekant tyrimą ir prižiūrint gydytojui.
Kaip tai turėtų būti padaryta
Norint atlikti „Valsalva“ manevrą, pirmiausia reikia likti sėdint ar gulint, giliai kvėpuojant, tada reikia užsimerkti, pirštais sugniaužti nosį ir išstumti orą, neleidžiant jam ištrūkti. Bandymo pabaigoje slėgį reikia palaikyti 10–15 sekundžių.
Šiam manevrui atlikti naudojama technika panaši į kasdienes situacijas, pavyzdžiui, priversti evakuotis ar groti pučiamuoju instrumentu, pavyzdžiui, saksofonu.
„Valsalvos“ manevro etapai
„Valsalva“ manevras padeda pakeisti širdies problemas, tokias kaip aritmija, o kai kuriuos širdies ūžesius galima geriau išgirsti, nes atliekant techniką kūne įvyksta pokyčių, suskirstytų į keturias fazes:
- I fazė: slėgio, kurį sukelia kvėpavimo sulaikymas, pradžia sukelia laikiną kraujospūdžio padidėjimą, nes šiuo metu iš didžiųjų venų ištuštėja kraujas, sumažėja kraujo cirkuliacija plaučiuose;
- II fazė: slėgis krūtinės ląstoje sumažina kraujo grįžimą į širdį, todėl kraujospūdis krinta, tačiau padidėja širdies ritmas;
- III fazė: tai momentas, kai baigiamas manevras, atsipalaidavus krūtinės raumenims ir šiek tiek labiau krentant kraujospūdžiui;
- IV fazė: šioje fazėje kraujas paprastai grįžta į širdį, reguliuodamas kraujotaką ir kraujospūdis šiek tiek pakyla.
Šios fazės įvyksta greitai ir nėra lengvai pastebimos atliekant manevrą, tačiau testo poveikis gali būti juntamas, ypač jei asmuo linkęs į hipotenziją, o tai yra žemo slėgio smailės. Pažiūrėkite, ką daryti, kai slėgis žemas.
Kokia rizika
„Valsalva“ manevras nėra skirtas žmonėms, turintiems problemų dėl tinklainės, kuri yra akies sluoksnis, taip pat žmonėms, turintiems akių lęšiuko implantus, esant aukštam akispūdžiui ar įgimtai širdies ligai, nes kraujospūdžio pokyčiai atlikdamas manevrą, gali pablogėti šių sąlygų vaizdas.
Be to, atlikus „Valsalva“ manevrą, gali pasireikšti krūtinės skausmas, išbalansuoti širdies plakimas ir sukelti vazovagalinės sinkopės epizodai, kuriems būdingas staigus sąmonės netekimas ir alpimas. Sužinokite daugiau, kas yra kraujagyslių sinkopė ir kaip ją gydyti.