Turinys
Akių drebulys yra terminas, kurį dauguma žmonių vartoja norėdami apibūdinti vibraciją akies voke. Šis pojūtis yra labai dažnas ir dažniausiai įvyksta dėl akių raumenų nuovargio, kuris yra labai panašus į tai, kas vyksta bet kurio kito kūno raumens mėšlungyje.
Daugeliu atvejų drebulys trunka dieną ar dvi, tačiau yra atvejų, kai jis pasireiškia kelias savaites ar mėnesius, todėl tai yra didelis nemalonumas. Esant tokioms situacijoms, turėtumėte kreiptis į oftalmologą ar bendrosios praktikos gydytoją, nes tai taip pat gali būti regėjimo problemų ar infekcijos požymis.
Be to, yra situacijų, kai dreba tik akis, o ne vokai. Kai taip atsitinka, jis vadinamas nistagmu, kurį nustatyti yra sunkiau nei vokų drebulį, ir jį patikrina gydytojas, atlikdamas tyrimą, kad nustatytų tokias sveikatos problemas kaip labirintitas, neurologiniai sutrikimai ar vitaminų trūkumas. Sužinokite daugiau, kas yra nistagmas, pagrindinės priežastys ir gydymas.
9 pagrindinės vokų drebėjimo priežastys
Nors drebulį sukelia pavargę akių raumenys, prie situacijos gali prisidėti kelios priežastys:
1. Pernelyg didelis stresas
Dėl išsiskyrusių hormonų stresas sukelia keletą pokyčių organizme, ypač raumenų veikloje.
Tokiu būdu mažesni raumenys, pavyzdžiui, vokų, gali patirti didesnį šių hormonų poveikį, nevalingai judėdami.
Ką daryti, norint sustoti: jei išgyvenate didesnio streso laikotarpį, turėtumėte pabandyti atlikti atpalaiduojančią veiklą, pavyzdžiui, išeiti su draugais, žiūrėti filmą ar, pavyzdžiui, lankyti jogos užsiėmimus, kad padėtumėte subalansuoti hormonų ir sustabdyti drebulį.
2. Miego kelias valandas
Miegant mažiau nei 7 ar 8 valandas per naktį, akių raumenys gali gerokai pavargti, nes keletą valandų teko dirbti tiesiai be poilsio, taip pat padidinant streso hormonų išsiskyrimą. Kai taip atsitinka, akių vokai tampa silpnesni, pradeda drebėti be aiškios priežasties.
Ką daryti norint sustoti: rekomenduojama kiekvieną naktį miegoti bent 7 valandas, sukuriant ramią ir atpalaiduojančią aplinką, kad miegas būtų ramesnis. Jei kyla problemų užmigti, pateikiame keletą natūralių strategijų, kaip greičiau ir geriau miegoti.
3. Vitaminų trūkumas ar dehidracija
Kai kurių pagrindinių vitaminų, tokių kaip vitaminas B12, ar mineralų, tokių kaip kalis ar magnis, trūkumas gali sukelti nevalingus raumenų, įskaitant akių vokus, spazmus. Be to, mažas vandens suvartojimas taip pat gali sukelti dehidrataciją, kuri silpnina raumenis ir gali sukelti drebulį.
Taip pat verta prisiminti, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms ar vegetariškai besilaikantiems žmonėms dažniau trūksta būtinų vitaminų ir jie gali dažniau patirti drebulį.
Ką daryti, norint sustabdyti: padidinkite vitamino B turinčių maisto produktų, tokių kaip žuvis, mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai, kiekį, taip pat pabandykite išgerti bent 1,5 litro vandens per dieną. Peržiūrėkite kitus simptomus, kurie gali padėti patvirtinti vitamino B trūkumą.
4. Regėjimo problemos
Regėjimo problemos atrodo gana nekenksmingos, tačiau gali sukelti įvairių problemų organizme, tokių kaip galvos skausmas, per didelis nuovargis ir drebulys akyje. Taip yra todėl, kad akys pernelyg stengiasi sutelkti dėmesį į tai, į ką žiūrite, pavargti labiau nei įprastai. Štai kaip įvertinti savo viziją namuose.
Ką daryti, norint sustoti: jei, pavyzdžiui, kyla sunkumų skaitant kai kurias raides ar matant iš tolo, patartina kreiptis į oftalmologą, kad būtų nustatyta, ar tikrai yra problema, kurią reikia gydyti. Žmonėms, kurie nešioja akinius, jie turėtų kreiptis į oftalmologą, jei nuo paskutinio paskyrimo praėjo daugiau nei 1 metai, nes gali tekti pakoreguoti laipsnį.
5. Sausa akis
Po 50 metų akių sausumas yra labai dažna problema, dėl kurios gali atsirasti nevalingi drebulys, atsirandantys bandant padėti drėkinti akį. Tačiau, be amžiaus, prie šios problemos gali prisidėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, daug valandų praleisti prie kompiuterio, nešioti kontaktinius lęšius ar vartoti antihistamininius vaistus.
Ką daryti, norint sustabdyti: patartina visą dieną naudoti drėkinamąjį akių lašą, kad akis būtų gerai hidratuota. Be to, po 1 ar 2 valandų prie kompiuterio svarbu pailsinti akis ir vengti kontaktinių lęšių ne ilgiau kaip 8 valandas. Pažiūrėkite, kokius drėkinamuosius akių lašus galite naudoti sausoms akims gydyti.
6. Kavos ar alkoholio vartojimas
Išgėrus daugiau nei 6 puodelius kavos per dieną arba, pavyzdžiui, daugiau nei 2 taures vyno, gali padidėti akių vokų drebėjimo tikimybė, nes kūnas tampa budresnis ir dehidratuojamas.
Ką daryti norint sustabdyti: pabandykite palaipsniui mažinti alkoholio ir kavos vartojimą ir didinti vandens suvartojimą. Peržiūrėkite kitas technikas, kurias galite naudoti norėdami pakeisti kavą ir turėti energijos.
7. Alergija
Žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos, gali pasireikšti įvairūs su akimis susiję simptomai, pvz., Paraudimas, niežėjimas ar per didelis ašarų susidarymas. Tačiau, kasant akis, medžiaga, žinoma kaip histaminas, gaminama alerginėse situacijose, gali pasiekti akių vokus ir sukelti drebėjimą.
Ką daryti norint nutraukti: patartina gydyti antihistamininiais vaistais, kuriuos rekomenduoja bendrosios praktikos gydytojas arba alergologas, taip pat vengti, kai tik įmanoma, kontakto su medžiaga, kuriai esate alergiškas.
8. Vaistų vartojimas
Kai kurie vaistai, vartojami emfizemai, astmai ir epilepsijai gydyti, tokie kaip teofilinas, beta adrenerginiai agonistai, kortikosteroidai ir valproatas, gali sukelti akių drebėjimą kaip šalutinį poveikį.
Ką daryti norint nutraukti: turėtumėte informuoti vaistą paskyrusį gydytoją, kad įvertintumėte galimybę pakeisti vartojamą dozę ar net pakeisti vaistą, kad sumažintumėte šio šalutinio poveikio pasireiškimą.
9. Nervų sistemos pokyčiai
Pagrindinis nervų sutrikimas, galintis sukelti drebulį akyse, yra blefarospazmas, kuris gali paveikti abi akis ir sukelti pasikartojantį akių vokų judėjimą.
Be to, šis pokytis taip pat gali pasireikšti tik vienoje akyje, kai kraujagyslė daro spaudimą veido nervui ir sukelia drebulį, vadinamą hemifacialiniu spazmu, kuris taip pat gali paveikti veido raumenis.
Ką daryti, norint sustabdyti: Rekomenduojama kreiptis į oftalmologą ar neurologą, kad būtų nustatyta, ar tai tikrai nervų sutrikimas, ir pradėti tinkamą gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją
Daugeliu atvejų drebančios akys nėra rimtų problemų ženklas ir išnyksta per kelias dienas. Tačiau patartina kreiptis į oftalmologą ar bendrosios praktikos gydytoją, kai:
- Pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip akies paraudimas ar voko patinimas;
- Akies vokas yra labiau nukaręs nei įprasta;
- Drebulio metu vokai visiškai užsidaro;
- Drebulys trunka ilgiau nei 1 savaitę;
- Drebulys veikia kitas veido dalis.
Šiais atvejais drebulys gali atsirasti dėl akies infekcijos arba veidą nervinančių nervų problemų, kurios turi būti nustatytos anksti, kad būtų lengviau gydyti.