Turinys
Nerimas yra įprastas ir labai dažnas jausmas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gyvenime, tačiau kai šis nerimas yra labai stiprus ir trukdo vaikui normaliai gyventi ar dalyvauti įvairioje veikloje, tai gali būti labiau kad reikia išspręsti ir spręsti, kad būtų galima visapusiškiau tobulėti.
Įprasta, kad nerimo simptomai pasireiškia tada, kai tėvai išsiskiria, kai persikelia namo, keičia mokyklą ar miršta artimasis, todėl, susidūrę su šiomis labiau traumuojančiomis situacijomis, tėvai turėtų būti dėmesingi vaiko elgesiui, tikrinti jei prisitaikote prie situacijos arba jums kyla neracionalių ir pernelyg didelių baimių.
Paprastai, kai vaikas jaučiasi saugus, saugomas ir palaikomas, jis būna ramesnis. Kalbėjimas su vaiku, žvilgsnis į jo akis, bandymas suprasti jo požiūrį padeda suprasti jo paties jausmus, prisidėti prie jo vystymosi.
Pagrindiniai nerimo simptomai
Mažiems vaikams paprastai būna sunkiau išreikšti tai, ką jie jaučia, todėl jie negali sakyti, kad jie jaudinasi, nes patys nesupranta, kas yra nerimas.
Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti tėvams nustatyti nerimo situaciją, pavyzdžiui:
- Būti labiau dirglus ir ašarojantis nei įprasta;
- Sunku užmigti;
- Naktį pabunda dažniau nei įprastai;
- Vėl čiulpti pirštą ar šlapintis;
- Dažnai košmarai.
Kita vertus, vyresni vaikai gali sugebėti išreikšti tai, ką jaučia, tačiau dažnai šie jausmai nėra suprantami kaip nerimas, o vaikas gali išreikšti nepasitikėjimą ir, pavyzdžiui, sunkumus susikaupti, arba bandyti išvengti įprastos kasdienės veiklos. , pavyzdžiui, išeiti su draugais ar eiti į mokyklą.
Kai šie simptomai yra lengvi ir trumpalaikiai, nerimauti paprastai nėra pagrindo ir tai reiškia trumpalaikio nerimo situaciją. Tačiau jei praeina daugiau nei 1 savaitė, tėvai ar globėjai turėtų būti budrūs ir stengtis padėti vaikui įveikti šį etapą.
Kaip padėti vaikui suvaldyti nerimą
Kai vaikas patiria lėtinę nerimo krizę, tėvai, globėjai ir šeimos nariai yra labai svarbūs bandydami nutraukti ciklą ir atkurti savijautą. Tačiau ši užduotis gali būti gana sudėtinga ir net patys geriausių ketinimų turintys tėvai gali padaryti klaidų, kurios sustiprina nerimą.
Taigi idealu yra tai, kad nustačius galimą pernelyg didelio ar lėtinio nerimo situaciją, kreipkitės į psichologą, kad atliktumėte teisingą įvertinimą ir gautumėte kiekvienam atvejui pritaikytas rekomendacijas.
Vis dėlto keletas patarimų, kurie gali padėti suvaldyti vaiko nerimą, yra šie:
1. Nesistenkite išvengti vaiko baimių
Nerimą patiriantys vaikai paprastai turi tam tikrų baimių, pavyzdžiui, išeiti į gatvę, eiti į mokyklą ar net kalbėtis su kitais žmonėmis. Šiose situacijose reikia stengtis negailėti vaiko ir pašalinti visas šias situacijas, nes tokiu būdu jis negalės įveikti savo baimės ir nesukurs strategijų savo baimei įveikti. Be to, vengdamas tam tikros situacijos vaikas supras, kad turi priežasčių iš tikrųjų norėti to išvengti, nes suaugęs taip pat vengia jų.
Tačiau vaiko taip pat nereikėtų versti susidurti su savo baimėmis, nes per didelis spaudimas gali pabloginti situaciją. Taigi reikėtų elgtis natūraliai baimės situacijose ir, kai tik įmanoma, parodyti vaikui, kad šią baimę įmanoma įveikti.
2. Suteikite vertę tam, ką jaučia vaikas
Siekdami sumažinti vaiko baimę, tėvai ar globėjai gana dažnai bando pasakyti vaikui, kad jie neturėtų jaudintis ar kad jie neturi bijoti, tačiau šios frazės, nors ir sakomos teigiamą tikslą, vaikas gali vertinti kaip sprendimą, nes gali pajusti, kad tai, ką jaučia, nėra teisinga arba, pavyzdžiui, nėra prasmės.
Taigi idealu yra kalbėtis su vaiku apie jo baimes ir tai, ką jis jaučia, užtikrindamas, kad jis yra jo pusėje, kad jį apsaugotų ir bandytų padėti įveikti situaciją. Šis požiūris paprastai turi teigiamą poveikį, nes jis padeda sustiprinti vaiko psichologinį požiūrį.
3. Pabandykite sumažinti nerimo periodą
Kitas būdas padėti vaikui įveikti nerimą yra parodyti, kad nerimas yra laikinas jausmas ir kad jis išnyksta, net jei atrodo, kad niekaip negalima pagerėti. Todėl, kai tik įmanoma, tėvai ir globėjai turėtų stengtis sutrumpinti nerimo laiką, kuris paprastai būna ilgesnis prieš atliekant bet kokią veiklą. T. y., Įsivaizduodami, kad vaikas bijo kreiptis į odontologą, tėvai gali pasakyti, kad pas odontologą reikia kreiptis tik likus 1 ar 2 valandoms, kad vaikui ilgą laiką nekiltų ši mintis.
4. Ištirkite situaciją, kuri sukelia nerimą
Kartais vaikui gali būti naudinga pabandyti ištirti, ką jis jaučia, ir racionaliai išdėstyti situaciją. Taigi, įsivaizduojant, kad vaikas bijo kreiptis į odontologą, galima pabandyti su vaiku pasikalbėti apie tai, ką, jo nuomone, daro odontologas ir kokia jo gyvenimo svarba. Be to, jei vaikui patogu kalbėtis, galima manyti ir blogiausią, kuris gali nutikti toje situacijoje, ir padėti vaikui sukurti planą, jei nutiktų ši baimė.
Dažniausiai nerimo lygį galima sumažinti, kai vaikas jaučia, kad turi blogiausio scenarijaus planą, suteikdamas daugiau pasitikėjimo įveikdamas savo baimes.
5. Praktikuokite atpalaiduojančią veiklą su vaiku
Tai yra klasikinė, paprasta technika, kuri gali padėti jūsų vaikui kontroliuoti savo nerimo lygį, kai jis yra vienas. Tam reikia išmokyti vaiką atsipalaiduoti, o tai gali padėti nukreipti mintį nuo jaučiamų baimių.
Gera atsipalaidavimo technika susideda iš gilaus įkvėpimo, įkvėpimo 3 sekundes ir, pavyzdžiui, iškvėpimo dar 3. Tačiau kita veikla, pavyzdžiui, suskaičiuojant berniukų skaičių su šortais ar muzikos klausymasis, gali padėti atitraukti ir geriau suvaldyti nerimą.
Taip pat patikrinkite, kaip pakoreguoti vaiko mitybą, kad būtų lengviau suvaldyti nerimą.