Turinys
Stresas sukelia keletą hormoninės sistemos pokyčių, dėl kurių padidėja hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, gamyba, kurie yra svarbūs norint paskatinti kūną ir paruošti jį spręsti iššūkius.
Nors šie pokyčiai yra geri trumpą laiką ir padeda susidoroti su įvairiomis kasdien iškylančiomis problemomis, kai jie vyksta nuolat, kaip ir lėtinio streso atveju, jie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Taip yra dėl to, kad hormoniniai pokyčiai sukelia kitus kūno pokyčius, pvz., Padidėjusį raumenų įtampą, žarnyno floros pokyčius, sumažėjusią imuninę sistemą.
Pateikiame keletą praktinių patarimų, kaip kovoti su stresu ir išvengti šių problemų.
1. Nemiga
Stresas gali sukelti ar sustiprinti nemigą, nes be stresinių situacijų, tokių kaip šeimos ar darbo problemos, gali būti sunku užmigti, dėl hormoninių pokyčių miegas nutrūksta ir naktį, o tai labai sumažina poilsio kokybę.
Ką daryti: kai kurios strategijos, kurios gali padėti, yra gerti stiklinę pieno prieš miegą, vengti kofeino iki 3 valandų prieš miegą, palaikyti kambarį vėsų, blogai apšviestą ir patogų bei, svarbiausia, negalvoti apie problemas, susijusias su stresas. Žr. Kitus paprastus geresnio miego patarimus.
2. Valgymo sutrikimai
Besaikis valgymas ar anoreksija yra labai dažni valgymo sutrikimų, kuriuos sukelia per didelis stresas, pavyzdžiai, nes kai kūnas yra perkrautas arba nevaldomas, valgant bandoma rasti būdų, kaip suvaldyti šiuos nemalonius jausmus.
Ką daryti: pasitarkite su mitybos specialistu ir psichologu, nes gydymas turi būti tinkamas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į valgymo sutrikimus, svorį, amžių, savivertę ir valią.
3. Depresija
Ilgalaikis kortizolio, kuris yra streso hormonas, padidėjimas ir streso sukeltas serotonino bei dopamino kiekio sumažėjimas yra stipriai susijęs su depresija. Tokiu būdu, kai neįmanoma suvaldyti stresinių situacijų ar susidoroti su jomis, ilgą laiką keičiamas hormonų kiekis, o tai gali sukelti depresiją.
Ką daryti: laikykitės stresą mažinančių elgesio būdų, pavyzdžiui, venkite neigiamų minčių, apsišvieskite saule bent 15 minučių per dieną, miegokite 6–8 valandas per dieną, reguliariai mankštinkitės, venkite izoliuoti ir vaikščioti lauke . Jei reikia, kreipkitės į psichologą, kuris nurodytų tinkamą gydymą.
Be to, kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, bananai ar ryžiai, taip pat gali padėti kovoti su depresija. Žiūrėkite išsamesnį rekomenduojamų maisto produktų sąrašą.
4. Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos
Stresas gali sukelti arterijų ir venų suspaudimą, dėl ko sumažėja kraujotaka, nereguliarus širdies plakimas ir net arterijos sukietėja. Tai padidina kraujo krešulių, blogos kraujotakos, insulto, padidėjusio kraujospūdžio ir net širdies priepuolio riziką.
Ką daryti: valgykite sveiką mitybą, pirmenybę teikdami daržovėms, vaisiams ir daržovėms, taip pat praktikuokite reguliarų fizinį krūvį, išbandykite, pavyzdžiui, atsipalaidavimo ir masažo metodus.
5. Dirgliosios žarnos sindromas ir vidurių užkietėjimas
Stresas gali sukelti nenormalius susitraukimus žarnyne, todėl jis tampa jautresnis dirgikliams ir gali sukelti tokius simptomus kaip vidurių pūtimas, viduriavimas ir vidurių pūtimas. Taigi, kai stresas yra pastovus, žarnynas gali nuolat patirti šiuos pokyčius, dėl kurių atsiranda dirgliosios žarnos sindromas.
Tačiau kai kuriais atvejais stresas gali sukelti priešingą priežastį dėl žarnyno floros pakitimo, dėl kurio asmuo rečiau eina į tualetą, prisidedant prie vidurių užkietėjimo atsiradimo ar pablogėjimo.
Ką daryti: valgykite subalansuotą mitybą, kurioje gausiau skaidulų, be to, per dieną gerkite apie 2 litrus vandens. Dirgliosios žarnos nuskausminamieji vaistai taip pat gali būti naudojami simptomams palengvinti ir, visų pirma, valgyti dietą, kurioje yra mažai riebalų, kofeino, cukrų ir alkoholio, nes šie maisto produktai pablogina simptomus.
Sužinokite daugiau apie tai, kaip palengvinti dirgliosios žarnos sindromo ar vidurių užkietėjimo simptomus.