Turinys
Quervaino sindromas atitinka sausgyslių, esančių nykščio apačioje, uždegimą, jaučiamas to regiono skausmas ir patinimas, kuris gali sustiprėti atliekant judesius nykščiu. Šio sindromo priežastis vis dar nėra labai aiški, tačiau simptomai dažniausiai pablogėja, kai atliekami pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, spausdinimas.
Gydymą ortopedas turėtų nurodyti pagal asmens nurodytus simptomus, dažnai nurodant nykščio imobilizavimą ir priešuždegiminių vaistų vartojimą simptomams palengvinti. Tačiau tais atvejais, kai simptomai nepraeina net gydant arba kai simptomai yra tokie intensyvūs, kad trukdo atlikti kasdienę veiklą, gali būti nurodyta operacija.
Kvervaino sindromo simptomai
Quervaino sindromo simptomai atsiranda, kai nykščio apačioje esančios sausgyslės tampa uždegamos, todėl sausgyslėms sunku paslysti, todėl pirštui judant atsiranda skausmas. Taigi pagrindiniai, susiję su sindromu, yra šie:
- Nykščio skausmas, ypač kai juda pirštas;
- Skausmas regione, kai riešas perkeliamas į šoną sulenktu pirštu;
- Skausmas regione liečiant;
- Aikštelės sustandėjimas;
- Vietinis patinimas, pastebimas daugiausia ryte;
- Sunkumas laikyti daiktą;
- Skausmas ir diskomfortas atliekant įprastus kasdienius judesius, pavyzdžiui, atidarius skardinę, sagomis marškinius ar atidarius duris.
Nors Quervaino sindromo priežastis vis dar nėra labai aiški, manoma, kad pasikartojantys judesiai kasdien gali palengvinti uždegimą ar pabloginti simptomus žmonėms, kuriems jau yra diagnozuotas sindromas, taip pat gali būti susijęs su lėtinėmis ir sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra ir reumatoidinis artritas.
Be to, kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė susirgti Quervaino sindromu kaip moterims iki menopauzės, nėščioms moterims ar žmonėms, kuriems tam tikru gyvenimo momentu buvo riešo lūžis.
Kaip atliekamas gydymas
Kvervaino sindromas turėtų būti gydomas pagal ortopedo nurodymus, daugeliu atvejų nurodomas nykščio ir riešo imobilizavimas, kad būtų išvengta judėjimo ir uždegimo pasunkėjimo. Be to, šiais atvejais taip pat gali būti nurodoma vartoti skausmą malšinančius ar priešuždegiminius vaistus, kurie padėtų palengvinti simptomus. Kai kuriais atvejais, norint paspartinti sveikimą, taip pat gali būti nurodyta kortikosteroidų infiltracija.
Kai gydymo vaistais nepakanka arba kai simptomai riboja kasdienę veiklą, gydytojas gali rekomenduoti chirurgiją uždegimui gydyti ir simptomams palengvinti bei palengvinti. Taip pat įprasta, kad po operacijos rekomenduojami fizioterapiniai užsiėmimai, kad paspartėtų sveikimo procesas.