Turinys
Dėmių atsiradimas ant varpos gali atrodyti kaip bauginantis pokytis, tačiau dažniausiai tai nėra jokios rimtos problemos požymis, beveik visada tai yra natūralus pokytis arba atsiranda dėl alergijos.
Tačiau, kai dėmės išlieka ilgiau nei 2 ar 3 dienas, svarbu pasikonsultuoti su urologu ir įvertinti, ar be įprasto intymaus regiono higienos reikalingas specialus gydymas.
Tik labai retais atvejais dėmių atsiradimas gali rodyti vėžio išsivystymą, o šiais atvejais dažniausiai pasitaiko mažų negyjančių žaizdų. Patikrinkite 7 pagrindinius varpos vėžio simptomus.
1. Bloga higiena
Tai yra dažniausia raudonų dėmių atsiradimo priežastis ant varpos galvutės ir dažniausiai yra susijusi su prasta intymaus regiono higiena. Tačiau tai gali atsitikti ir daug sportuojančių vyrų dėl per didelio prakaito gamybos, kuris palengvina bakterijų dauginimąsi.
Ką daryti: svarbu palaikyti tinkamą kasdienę intymaus regiono higieną, skalbti neutralaus pH muilu ir šiltu vandeniu, be to, rekomenduoti naudoti medvilninius apatinius drabužius, siekiant palengvinti oro cirkuliaciją regione. Vyrams, kurių prakaitas gaminasi per daug, gali tekti net dvi vonias per dieną išsimaudyti.
2. Alergija
Intymi vieta yra labai jautri kūno dalis, kuri gali uždegti dėl sąlyčio su mažiau natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, muilu ar kremais. Šiais atvejais dažnai varpos galvutės užsidega, sukeldamos įvairaus dydžio paraudimą ar raudonas dėmes.
Be produktų, kuriuos galima naudoti intymioje zonoje, daugelis vyrų taip pat gali alergizuoti kai kurių rūšių audinius, ypač kai jie yra sintetiniai ir neleidžia odai kvėpuoti.
Ką daryti: venkite intymioje vietoje naudoti daug chemikalų turinčių produktų, taip pat mieliau naudokite, pavyzdžiui, medvilninius apatinius.
3. Kandidozė
Be blogos higienos ir varpos alergijos, kandidozė yra dar viena pagrindinė raudonų dėmių ant varpos priežastis. Kandidozė yra mielių infekcija candida albicans dėl ko atsiranda raudonos, violetinės ar baltos dėmės, patinimas ir intensyvus varpos niežėjimas.
Nors tai labiau būdinga moterims, tai gali atsitikti ir vyrams, ypač kai imuninė sistema yra nusilpusi dėl, pavyzdžiui, gripo ar infekcijos.
Ką daryti: Be tinkamos higienos, kandidozę reikia gydyti naudojant priešgrybelinius tepalus, tokius kaip Flukonazolas ar Ketokonazolas. Sunkiausiais atvejais gali tekti vartoti priešgrybelines tabletes. Geriau supraskite, kaip atliekamas kandidozės gydymas vyrams.
4. Antibiotikų ar priešuždegiminių vaistų vartojimas
Priešuždegiminių, skausmą malšinančių ar antibiotikų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, kuris veikia intymųjį regioną. Vienas iš šių padarinių kartais yra raudonų dėmių atsiradimas su pilku varpos centru. Tokiais atvejais jie vis tiek gali atrodyti kaip maži burbuliukai ar tamsesnės zonos.
Ką daryti: jei pradėjote vartoti naują vaistą, svarbu kreiptis į gydytoją dėl dėmių išvaizdos, įvertinti poreikį pakeisti vaistą.
5. Perlinės papulės
Perlamutrinės papulės yra Tysono liaukų uždegimas, randamas po varpos galva, ir, nors jie dažniausiai sukelia mažus baltus spuogus, yra vyrų, kuriems šis pokytis nėra labai pastebimas, ir galima pastebėti tik aiškesnį spalvų pasikeitimą. , supainiotas su mažomis baltomis dėmėmis.
Ką daryti: papulės yra gerybinis pakitimas, kurio nereikia gydyti, tačiau, jei labai pakeisite varpos estetiką, su urologu galima aptarti, pavyzdžiui, krioterapijos ar kauterizavimo metodus. Sužinokite daugiau apie Tyson liaukų uždegimo gydymą.
6. „Fordyce“ granulės
Dėl granulių ant varpos galvos ar kūno gali atsirasti mažų baltų ar gelsvų dėmių ar granulių. Šis pakitimas beveik visada yra gerybinis, todėl neturėtų kelti susirūpinimo, nes tai būdinga dažniau paauglystėje.
Ką daryti: jokio tipo gydymas nėra būtinas, tačiau urologas gali rekomenduoti keletą kremų su tretinoinu, kurie gali pašalinti šias dėmes. Sužinokite daugiau apie „Fordyce“ granulių gydymą.
7. Sifilis
Sifilis yra rimta lytiniu keliu plintanti liga, galinti sukelti varpos pokyčius. Vienas iš pirmųjų pokyčių yra mažo gumbelio atsiradimas, kurį gali lydėti raudona, ruda ar tamsi dėmė.
Nors šis pažeidimas gali išnykti po 4–5 savaičių, tai dar nereiškia, kad liga išgydoma, bet kad ji pereina į rimtesnę stadiją, kur ji paveiks visą kūną. Taigi svarbu pradėti gydymą kuo greičiau. Sužinokite daugiau apie ligos evoliuciją.
Ką daryti: įtarus sifilį, labai svarbu nedelsiant kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar urologą, kad patvirtintų diagnozę ir pradėtų gydymą antibiotikais, pavyzdžiui, penicilinu.