Turinys
Baltieji kraujo kūneliai yra kraujo tyrimo dalis, kurią sudaro baltųjų kraujo kūnelių, dar vadinamų baltaisiais kraujo kūneliais, vertinimas, kurios yra ląstelės, atsakingos už organizmo apsaugą. Šis tyrimas parodo kraujyje esančių neutrofilų, lazdelių ar segmentuotų neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų ir bazofilų skaičių.
Padidėjusios leukocitų vertės, vadinamos leukocitoze, gali atsirasti dėl infekcijų ar kraujo sutrikimų, pavyzdžiui, leukemijos. Priešingai, vadinama leukopenija, gali sukelti vaistai ar chemoterapija. Tiek leukopenija, tiek leukocitozė turi būti ištirta gydytojo, kad būtų nustatytas geriausias gydymas pagal priežastį. Sužinokite daugiau apie leukocitus.
Baltųjų kraujo kūnelių normali vertė
Kraujo skaičiaus pamatinės vertės skiriasi priklausomai nuo asmens amžiaus ir laboratorijos, o normalios vertės yra:
| Iš viso leukocitų | Neutrofilai | Limfocitai |
1-oji gyvenimo diena | Nuo 9 000 iki 30 000 / mm³ | Nuo 6000 iki 26 000 / mm³ | 2 000–11 000 / mm³ |
Nuo 6 mėnesių iki 2 metų | Nuo 6000 iki 17 500 / mm³ | 1 500–8 500 / mm³ | Nuo 3000 iki 9 500 / mm³ |
Nuo 2 iki 3 metų | Nuo 5 500 iki 15 500 / mm³ | 1 500–8 500 / mm³ | 2 000–8 000 / mm³ |
Nuo 3 iki 6 metų | Nuo 5000 iki 14 500 / mm³ | 1 500–8 000 / mm³ | 1 500–7 000 / mm³ |
Nuo 6 iki 13 metų | Nuo 5000 iki 13 000 / mm³ | Nuo 1800 iki 8000 / mm³ | 1 200–6 000 / mm³ |
Suaugusieji | 4500–11 000 / mm³ | 1 800–7 700 / mm³ | 1 000–4 800 / mm³ |
Leukopenija atsiranda, kai suaugusiųjų leukocitų yra mažiau nei 4500 / mm³, o leukocitozė, kai leukocitų yra daugiau nei 11 000 / mm³, o jų vertė yra didesnė už pamatinę vertę.
Jei neseniai nustatėte baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir norite sužinoti galimą baltųjų kraujo kūnelių kiekio padidėjimo ar sumažėjimo priežastį, įveskite savo duomenis žemiau:
Kas yra baltasis kraujo kūnelis
Baltųjų kraujo kūnelių reikia norint įvertinti organizmo gynybinę sistemą ir taip patikrinti, ar nėra uždegimo ar infekcijos. Šis tyrimas yra viso kraujo tyrimo dalis ir atliekamas kraujo surinkimu laboratorijoje. Tyrimo atlikti nereikia greitai, tik tada, kai to reikalaujama kartu su kitais tyrimais, pavyzdžiui, gliukozės ir cholesterolio kiekio matavimais. Suprask, kam jis skirtas ir kaip atliekamas kraujo tyrimas.
Kūno gynybinės ląstelės yra neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai ir bazofilai, atsakingi už įvairias organizmo funkcijas, tokias kaip:
- Neutrofilai: jie yra labiausiai paplitę gynybos sistemos kraujo kūneliai, atsakingi už kovą su infekcijomis, o padidėjus vertėms, jie gali rodyti bakterijų užkrėtimą. Strypai arba strypai yra jauni neutrofilai ir paprastai randami kraujyje, kai ūminėje fazėje yra infekcijų. Segmentuoti neutrofilai yra subrendę neutrofilai ir dažniausiai randami kraujyje;
- Limfocitai: Limfocitai yra atsakingi už kovą su virusais ir navikais bei antikūnų gamyba. Padidėję jie gali reikšti virusinę infekciją, ŽIV, leukemiją ar, pavyzdžiui, persodinto organo atmetimą;
- Monocitai: tai yra gynybinės ląstelės, atsakingos už įsibrovusių mikroorganizmų fagocitavimą, dar vadinamos makrofagais. Jie veikia be virusų ir bakterijų;
- Eozinofilai: ar gynybinės ląstelės aktyvuojamos esant alergijai ar užsikrėtus parazitais?
- Bazofilai: tai yra gynybinės ląstelės, aktyvuojamos esant lėtiniam uždegimui ar užsitęsus alergijai, ir normaliomis sąlygomis randama tik iki 1 proc.
Remiantis baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatais, gydytojas gali koreliuoti su asmens ligos istorija ir prireikus nustatyti diagnozę bei gydymą.