Turinys
Raumenų nuovargis yra labai dažnas po didesnių nei įprastų fizinių pastangų, nes raumenys nėra įpratę ir greičiau pavargsta, net ir atliekant paprastą veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojant ar renkant daiktus. Taigi, dauguma žmonių raumenų nuovargį patiria tik pradėję vykdyti naują fizinę veiklą.
Sumažėjusi jėga ir padidėjęs raumenų nuovargis taip pat yra įprastas senėjimo proceso bruožas, nes bėgant metams raumenys praranda apimtį, tampa silpnesni, ypač jei jie nėra treniruojami. Štai kaip elgtis, kad tokiais atvejais sumažintumėte nuovargį.
Tačiau raumenų nuovargis taip pat gali rodyti sveikatos problemas, ypač kai tai nėra sukelta nė vienos iš ankstesnių situacijų arba kai tai daro įtaką gyvenimo kokybei. Toliau pateikiamos kelios problemos, galinčios sukelti nuovargį, ir ką daryti kiekvienoje situacijoje:
1. Mineralų trūkumas
Viena iš pagrindinių raumenų nuovargio priežasčių, ypač kai jos atsiranda labai dažnai, yra svarbių mineralų, tokių kaip kalis, magnis ar kalcis, trūkumas organizme. Šie mineralai yra būtini raumenų darbui, leidžiantys susitraukti ir atpalaiduoti raumenų skaidulas. Taigi, kai tik jie yra kalti, raumenys sunkiau funkcionuoja ir sukelia daugiau nuovargio.
Ką daryti: svarbu padidinti maisto produktų, kuriuose gausu kalcio, kalio ir magnio, vartojimą, tačiau jei problema nepagerėja, pradedant vartoti maisto papildus, rekomenduojama pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju, kad jis atliktų kraujo tyrimą ir patvirtintų diagnozę. , jei būtina.
2. Anemija
Raumenims reikia deguonies, kad jie galėtų tinkamai veikti, todėl anemija yra dar viena dažna raumenų nuovargio priežastis. Taip yra todėl, kad sergant mažakraujyste sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį kraujyje į raumenis, sukeliantis lengvą nuovargį.
Anemija paprastai vystosi lėtai ir palaipsniui, todėl gali būti, kad kai kurie simptomai, tokie kaip raumenų nuovargis, nuovargis ir dusulys, gali atsirasti dar prieš nustatant diagnozę.
Ką daryti: jei įtariama mažakraujystė, patariama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kad jis atliktų kraujo tyrimą ir patvirtintų problemą. Gydymas paprastai skiriasi priklausomai nuo anemijos tipo, tačiau dažniausiai skiriami geležies papildai. Pažiūrėkite, kaip nustatyti anemiją ir kaip ji gydoma.
3. Diabetas
Cukrinis diabetas yra dar viena galima nuovargio priežastis, ypač kai ji yra pastovi. Taip yra dėl to, kad dėl diabeto padidėja cukraus kiekis kraujyje, o tai gali turėti įtakos nervų jautrumui. Tokiais atvejais prie pažeistų nervų pritvirtintos raumenų skaidulos būna silpnesnės arba neveikia, todėl labai sumažėja raumenų jėga ir atsiranda nuovargis.
Ką daryti: šio tipo problemos dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, tačiau nesilaikantiems tinkamo gydymo. Taigi rekomenduojama gydymą atlikti teisingai arba kreiptis į endokrinologą, kad būtų įvertinta, ar būtina gydymą pritaikyti. Geriau supraskite, kaip gydyti diabetą.
4. Širdies problemos
Kai kurios širdies problemos, ypač širdies nepakankamumas, gali sumažinti deguonies kiekį, kuris keliauja per kūną, taip pat sumažina deguonies, pasiekiančios raumenis, kiekį.
Tokiais atvejais dažnai patiriamas didelis nuovargis, net nesportuojant, ir dažnai jaučiamas dusulys. Pažiūrėkite, kokie kiti simptomai gali rodyti širdies problemas.
Ką daryti: kai įtariate širdies problemų, rekomenduojama kreiptis į kardiologą atlikti tyrimus, pvz., Elektrokardiogramą, kad būtų galima nustatyti, ar širdis veikia tinkamai.
5. Inkstų ligos
Kai inkstai neveikia normaliai, gali atsirasti mineralų kiekio disbalansas organizme. Taigi, jei mineralų, pvz., Kalcio, magnio ar kalio, kiekis yra netinkamas, raumenys gali būti nedarbingi, dėl to stipriai sumažėja jėga ir padidėja bendras nuovargis.
Ką daryti: jei šeimoje yra buvusi inkstų liga arba įtariama, kad tai gali būti problema, rekomenduojama kreiptis į nefrologą ir nustatyti, ar nėra inkstų ligų, ir pradėti tinkamiausią gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją
Visada svarbu apsilankyti pas bendrosios praktikos gydytoją, kai nuovargis pasireiškia ilgiau nei 1 savaitę ir jei nepradėjote jokio fizinio aktyvumo ar nepadarėte jokių papildomų pastangų, pavyzdžiui, valydami. Tokiais atvejais gydytojas įvertins susijusius simptomus ir gali paskirti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti problemą ir pradėti tinkamiausią gydymą.